PROJEKTO DALYVIŲ SAVANORIŠKO DARBO KLUBŲ METODO TYRIMO REZULTATAI

Išvados ir rekomendacijos projekto rengėjams

• Monitoringo metu buvo tikrinama, kokį poveikį tikslinėms grupėms padarė dalyvavimas savanoriško darbo klube. Taip pat atsižvelgiant į kiekvienos tikslinės grupės specifiką, buvo įvertinama, kaip pasikeitė savanorių požiūris į savo darbo įgūdžius, į integraciją į darbo rinką bei visuomenę.

• Siekiant patikrinti savanoriško darbo klubų metodą, monitoringo vizitus rekomenduojama atlikti savanoriško darbo klubų veiklos pabaigoje, kad savanorės jau būtų perpratusios šio modelio veiklos principus.

• Savanoriško darbo klubų metodo monitoringas projekto dalyvėms buvo pradėtas 2010 metų vasario mėn. Savanoriško darbo klubuose dalyvavo trijų tikslinių grupių atstovės (moterys, po ilgesnės pertraukos grįžtančios į darbo rinką – 52 dalyvės; vienišos motinos – 31 dalyvė; vyresnio amžiaus (daugiau kaip 50 metų) moterys – 34 dalyvės) iš šešių pilotinių centrų (Kauno, Alytaus, Jurbarko, Marijampolės, Utenos, Tauragės).

• Projekto metu, Excel programos pagalba buvo sukurta duomenų bazė, kurioje buvo patalpinti visi duomenys apie projekto dalyves, jų veiklas. Duomenys anketose buvo pildomi pačių projekto dalyvių. Duomenų bazė yra labai naudinga pagalbinė priemonė efektyviam monitoringo atlikimui, nes suteikia galimybę greitai susirasti reikalingą informaciją apie projekto dalyves bei automatiškai rūšiuoti informaciją pagal reikiamas kategorijas, todėl rekomenduotina turėti duomenų bazę, nes tai labai palengvino darbą rašant ataskaitas ir ne tik.

• Monitoringo tyrimo rezultatai parodė, kad iš viso savanoriško darbo klube dalyvavo 117 I, II, III srautų projekto dalyvių, o projekte buvo planuojama, kad savanoriško darbo klube per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį, dalyvaus 60 moterų. Remiantis dabartiniais rezultatais galima teigti, kad planuojamas rezultatas buvo pasiektas 190 procentais.

• Tam, kad išanalizuoti savanoriško darbo klubo metodo poveikį tikslinėms grupėms, buvo siekta išsiaiškinti, su kokiomis pagrindinėmis nedarbo ir darbo paieškos problemomis susiduria tiriamos grupės moterys (I ir II, III srautų projekto dalyvės (N=283 asm.)).gauti rezultatai parodė, kad:

• Dauguma tyrimo grupės moterų nežino ir nemoka kryptingai bei sistemingai ieškotis darbo (57,59 proc.);

• Dalis moterų dėl prastos orientacijos darbo rinkoje negali įvardinti, kokio darbo norėtų ir kokį galėtų dirbti (35,60 proc.);

• Negali susirasti darbo, nes yra praradusios savo darbinius įgūdžius bei profesinę kvalifikaciją (74,35 proc.);

• Daugelis jų susiduria su psichologinėms problemomis ir labai skaudžiai išgyvena kiekvieną neigiamą atsakymą dėl įsidarbinimo (26,70 proc.);

• Dauguma vienišų motinų be darbo ir šeimos derinimo problemų (60,46 proc.), jaučia vienatvę ir socialinę atskirtį (55,58 proc.).

Siekiant efektyvių projektų rezultatų rekomenduojama teikti tiek socialinės, tiek profesinės reabilitacijos kompleksines paslaugas. Todėl siekiant pateisinti projekto dalyvių lūkesčius tikslinga suteikti jiems kuo platesnį paslaugų spektrą, pvz. pravesti konsultacijas įdarbinimo klausimais.

• Monitoringo metu, atlikus pusiau struktūruotą interviu su moterimis, išaiškėjo, kad bedarbėms moterims buvo būtina speciali darbinės adaptacijos programa, kurios metu jos gautų ne tik darbo įgūdžių, bet ir išmoktų aktyvios darbo paieškos metodų. O svarbiausia tai, kad nugalėtų psichologinį barjerą tarp dirbančiojo ir bedarbio, kuris ryškėja ilgėjant nedarbo trukmei. Todėl buvo pasiūlyta papildomai pridėti konsultacijas įsidarbinimo klausimais, nes, kai parodė monitoringo rezultatai, moterys, kurios ilgesnį laiką nedirbo, dažnai nuvertino savo patirtį bei nepasitikėjo savo galimybėmis siekiant profesinės karjeros. Todėl siekiant didinti jų galimybes reintegracijai į darbo rinką, gilinant jų savęs pažinimą, padedant pasiruošti aktyviai darbo paieškai bei mokant tinkamai prisistatyti darbdaviui, profesionalus konsultantas pravedė papildomas konsultacijas įdarbinimo klausimais projekto dalyvėms. Iš viso konsultacijas įsidarbinimo klausimais turėjo 61 I, II, III srautų dalyvė. Daugiausia dalyvių priklausė moterims, po ilgesnės pertraukos grįžtančios į darbo rinką, galima teigti, kad šia tikslinė grupė dažniau nuvertina savo patirtį bei nepasitiki savo galimybėmis. Kitos dalyvės priklausė vyresnio amžiaus (daugiau kaip 50 metų)tikslinei grupei – 21 moteris ir 14 dalyvių buvo vienišos motinos. Daugiausia konsultacijų įdarbinimo klausimai turėjo III srautas – 35 moterys, iš II srauto praėjo 16 moterų ir iš I srauto tik 9 dalyvės.Konsultacijų metu buvo išspręstos aktualios dalyvėms problemos, sunkumai su kuriais moterys susiduria ieškant darbo.

• Absoliuti dauguma dalyvių, net 95 proc. nurodė, kad jų lūkesčiai savanoriško darbo klubo veiklai pasiteisino, ir tik 5 proc. nurodė, kad lūkesčiai nebuvo iki galo pateisinti. Dažniausiai lūkesčių nepateisinimo priežastimi buvo įvardintas – neįsidarbinimas, tačiau ne viena moteris kėlė kitus tikslus: pradėti mokytis ir pan. Nors kai kurios ir neįsidarbino, tačiau labiau priartėjo prie savo tikslo – įsidarbinimo, nes patobulino jau turimus įgūdžius, atskleidė naujus, suprato kokį darbą norėtų veikti ir pan. Rekomenduotina, kaip jau buvo minėta, kad siekiant pateisinti projekto dalyvių lūkesčius tikslinga suteikti jiems kuo platesnį paslaugų spektrą. Savarankiškų ir profesinių įgūdžių tobulinimui bedarbiams būtina organizuoti praktinius užsiėmimus, naudojant imitacinius ar realius modelius.

• Monitoringo metu taip pat išaiškėjo, kurios darbinius įgūdžius ir gebėjimus savanorės patobulino ir/ar įgijo savanoriško darbo klube . Monitoringo rezultatai parodė, kad dauguma dalyvių savanoriško darbo klube patobulino kompiuterių (VM - 8,5 proc., VAM – 10,25 proc., MPG - 7,69 proc.) bei vadybinio darbo įgūdžius (VM -3,4 proc., VAM – 4,27 proc., MPG - 12,8 proc.). Efektyvaus dalykinio bendravimo įgūdžius įgijo moterys iš MPG (6,83 proc.) ir VAM (7,68 proc.) tikslinių grupių. Kultūrinių/socialinių renginių organizavimo įgūdžius įgijo irgi nemažai savanorių (jų atsakymai pasiskirstė taip: VM -3,4 proc., VAM – 5,98 proc., MPG - 5,12 proc., mažiau pažymėjo kūrybiškumą (VM -2,5 proc., VAM – 2,5 proc., MPG - 1,7 proc.). Savanorių atsakymai dėl administracinio darbo įgijimo pasiskirstė vienodai VM ir VAM nurodė 4,27 proc., o MPG grupė -3,41 proc. Taip pat dalyvės pagilino žinias buhalterinėje srityje (VM -6,8 proc., VAM – 0,85 proc., MPG - 5,1 proc.) bei pramoko darbo su klientais (VM ir VAM – 2,5 proc., MPG - 7,6 proc.).

Galima daryti išvada, kad dalyvaudamos klube jos išmoko naudotis naujausia kompiuterine technika, atlikti konkrečius praktinius užsakymus: suvesti tekstą į kompiuterį, jį sumaketuoti, atspausdinti, paruošti bukletus, lankstinukus, gaminti vizitines korteles, bendrauti su klientais, padėti ruoštis įvairiems centro renginiams ir kt. Atliekant konkrečius darbus, jos lavino savo įgūdžius, laisvai išmoko dirbti kompiuteriu, nebebijojo “kritinių” situacijų. Taip pat moterys turėjo galimybę bendrauti su klientais, planuoti savo darbą, laiką. Taip vystėsi jų organizaciniai bei komunikaciniai gebėjimai.

Atlikus visų pilotinių centrų I, II, III srautų savanorių pusiau struktūruotą interviu - kaip joms sekėsi tobulintis imitaciniuose savanoriško darbo klubuose, savanorės sakė tik teigiamus atsiliepimus. Štai keletas iš jų:

„...lankydama savanoriško darbo klubą išmokau geriau dirbti kompiuterių bei susipažinau su administraciniu darbu...“ (savanorė, Sigita Ryženinienė, Kaunas),„...savanoriško darbo klubas padėjo man neprarasti darbo įgūdžių, panaudojau savo žinias bei patobulinau savo darbo įgūdžius. Atlikdama duotas užduotis įgijau daugiau pasitikėjimo savimi, padėjau laisviau bendrauti su kitomis moterimis. Šio metu lankau anglų ir vokiečių kalbų kursus bei savanoriauju „maisto banke“...“ (savanorė, Živilė Solovaitienė, Kaunas).

• Projekto metu įgyvendinamos veiklos pakankamai efektyviai sprendė visų tikslinių grupių moterų re-integracijos į darbo rinką ir visuomenę problemas. Didžiausias projekto metu vykdomų mokymų nuopelnas tas, kad jame dalyvavę moterys įgavo daugiau pasitikėjimo savo jėgomis, o tai bene būtiniausia šiuolaikiniam darbuotojui savybė. Nemažai daliai projekto metu įgytos žinios bei gebėjimai padėjo susirasti darbą, dar kita dalis ketina artimiausiu metu įsidarbinti.

Monitoringo rezultatai parodė, kad savanoriavimas turėjo įtakos ir bedarbių įsidarbinimui. Per „ MSMS modelis“ projekto 2009 m. - 2012 m. laikotarpį įsidarbino 23 moterys Tauragėje, 21 moteris Alytuje, 16 moterų Kaune, 13 moterų Marijampolėje, 12 moterų Utenoje, 7 moterys Jurbarke.

Taigi, apibendrinus savanorių atsakymus bei komentarus, tapo aišku, kad savanoriško darbo klubai reikalingi – tai padeda moterims nepamiršti savo darbinių įgūdžių, išmokti naujų dalykų bei įsidarbinti.