I , II, III SRAUTO PROJEKTO DALYVIŲ SAVIPAGALBOS DIALOGINIŲ GRUPIŲ METODO TYRIMO REZULTATAI

Išvados ir rekomendacijos projekto rengėjams

1. Monitoringo tyrimo rezultatai parodė, kad iš viso „MSMS modelis“projekte (2009-2012 m.) dialoginių grupių susitikimuose dalyvavo 283 dalyvės, iš jų: I srauto dalyvavo 97 projekto dalyvės, II srauto – 92 dalyvės, III srauto – 94 dalyvės. Nors projekte buvo planuota per visą projektą apmokyti 180 dalyvių, remiantis monitoringo rezultatais galima teigti, kad planuotas rezultatas buvo pasiektas 157 procentais, o patirtos išlaidos neviršijo projekte numatyto biudžeto skirto 180 (100 %) dalyvėms. Atlikus dialoginių grupių metodo monitoringą, galima teigti, kad visos projekto veiklos įvykdytos yra reikalingos projekto tikslams pasiekti. Pagrindinis dialoginių grupių metodo privalumas yra tai, kad per dialoginių grupių užsiėmimus moterys vienu metu mokėjo padėti ne tik sau, bet ir kitoms grupių dalyvėms, patyrusioms panašių sunkumų.

2. Projekto “MSMS modelis” monitoringo metu išryškintos sekančios bedarbių problemos:

1. Dauguma tyrimo grupės moterų nežino ir nemoka kryptingai bei sistemingai ieškotis darbo (57,59 proc.).

Išvada.Dėl šios problemos, labai krenta moterų pasitikėjimas savimi bei motyvacija ieškotis darbo. Todėl atėjusios į dialoginės grupės užsiėmimus dalyvės iškeldavo projekto veikloms didelius lūkesčius bei tikėjosi realios pagalbos: nuo psichologinės paramos iki žinių bei kompetencijų patobulinimo. Projekto metu nedirbančios dalyvės išaugino savo galimybes bei potencialą integracijai į darbo rinką: jos įgyjo pasitikėjimą savimi, sustiprino bendravimo įgudžius, sužinojo kaip galima efektyviau ieškoti darbo ir pan.

2. Dalis moterų dėl prastos orientacijos darbo rinkoje negali įvardinti, kokio darbo norėtų ir kokį galėtų dirbti (35,60 proc.).

Išvada.Tokioms moterims reikalingos konsultacijos įsidarbinimo klausimais, siekiant didinti jų galimybes reintegracijai į darbo rinką, gilinant jų savęs pažinimą, padedant pasiruošti aktyviai darbo paieškai bei mokant tinkamai prisistatyti darbdaviui.Moterys konsultacijų metu turės galimybę geriau pažinti save, įvertinti realias galimybes bei numatyti savo darbinės karjeros kryptis, įgyti reikiamų žinių siekiant sėkmingai įsidarbinti, tinkamai pasiruošti šiam procesui. Tokiu būdu stiprės ir moterų pasitikėjimas ieškant darbo.

3. Negali susirasti darbo, nes yra praradusios savo darbinius įgūdžius bei profesinę kvalifikaciją (74,35 proc.).

Išvada.Dalyvės pageidautų ilgesnių ir sudėtingesnių mokymų, rekomenduotina aptarti galimybę apieilgesnių, su profesiniu mokymų sietinų kursų įtraukimą į projektą .

4. Daugelis jų susiduria su psichologinėms problemomis ir labai skaudžiai išgyvena kiekvieną neigiamą atsakymą dėl įsidarbinimo (26,70 proc.).

Išvada.Moterims - bedarbėms yra žymiai sudėtingiau re-integruotis į darbo rinką dėl menko pasitikėjimo savimi bei psichologinės įtampos. Neretai psichologinę įtampą sukelia kažkada pačių asmeniškai patirta diskriminacija arba vengiama būti aktyvesnėmis darbo rinkoje dėl galimos diskriminacijos baimės. Taigi, joms būtina tiek psichologo, tiek lyčių lygybės bei lygių galimybių konsultanto pagalba. Rekomendotina į tai atsižvelgti ateityje, kai bus rašomi nauji projektai, nes kai rodo atliktas monitoringas daugumai dalyviu reikalinga psichologinė pagalba, kad atgautų pasitikėjimą savimi, siektų atnaujinti savo profesines žinias ar įsigyti profesiją ir taip sugrįžti į darbo rinką aktyviai darbo paieškai.

5. Dauguma vienišų motinų be darbo ir šeimos derinimo problemų (60,46 proc.), jaučia vienatvę ir socialinę atskirtį (55,58 proc.).

Išvada.Nedirbančios vienišos motinos yra ypatinga tikslinė grupė, kuri susiduria su papildomomis problemomis, joms dar sunkiau susirasti darbą. Iš kitos pusės joms darbas yra itin svarbus, siekiant suteikti geresnę socialinę gerovę savo vaikams ir įveikti socialinę atskirtį. Todėl joms būtina pagalba, skirta socialinei integracijai bei įsitraukimui į pilnavertį visuomenės ekonominį ir socialinį gyvenimą.

Siekiant padėti tikslinės grupės asmenims spręsti jų problemas, būtina atsižvelgti į šių problemų daugialypiškumą ir taikyti atitinkamus pagalbos metodus.

3. Tikslinės grupės asmenys, pasiryžę dalyvauti projektuose, kelia projekto veikloms didelius lūkesčius bei tikisi realios pagalbos: nuo psichologinės paramos iki žinių bei kompetencijų patobulinimo. Nedirbantys asmenys vieno projekto tikisi išauginti savo galimybes bei potencialą integracijai į darbo rinką.

Todėl siekiant pateisinti projekto dalyvių lūkesčius tikslinga suteikti jiems kuo platesnį paslaugų spektrą ir projekto veiklos turi būti ne trumpalaikės, ir trukti apie šešis - dešimt mėnesių.

4. Dalyvės pamatė, kad jos iš tiesų daug sugeba ir turi daug įgūdžių, kurie darbo rinkoje yra reikalingi. Taip pat jos suprato, kad darbo paieška yra sunki užduotis, reikalaujanti daug veiklos ir pastangų. Bendravimas, komandinis darbas, motyvacija mokytis ir pasitikėjimas savimi buvo pagrindiniai įgūdžiai, kuriuos šis metodas padėjo išugdyti.

5. Nors visos 32 dialoginių grupių užsiėmimų temos buvo naudingos buvo pageidaujama įtraukti daugiau praktinių darbų, žaidimų ir komandinio darbo. Taip pat tam, kad metodas būtų pagerintas, į grupių susitikimus buvo siūloma įtraukti dalyvavimą kultūriniuose ir socialiniuose renginiuose.

6. Dialoginių grupių užsiėmimuose dalyvaujančios moterys tarpusavyje susikūrė savo socialinį tinklą. Jos keitėsi informacija apie esančius darbo pasiūlymus, apie įvairias galimybes gauti paramą ir prašymo ją suteikti pareiškimo būdus. Tokiu būdu šis metodas padėjo moterims re-integruotis į darbo rinką.

Apibendrinusmoterų problemas, su kuriomis susiduria ieškodamos darbo, tapo aišku, kad į panašaus pobūdžio projektus būtina įtraukti kuo daugiau nedirbančių ir negalinčių įsidarbinti žmonių (tame tarpe ir vyrus), nes būtent jiems reikia pagalbos. Tokie projektai, kaip MSMS modelis ir pan. gali užtikrinti nedirbančių ir negalinčių įsidarbinti žmonių reintegraciją į darbo rinką ir jų įsitraukimą į aktyvų visuomeninį gyvenimą.

7. Dalyvės buvo labai dėkingos už joms suteiktą galimybę dalyvauti projekte - susiklostė labai šilti ir artimi ryšiai tarp grupės dalyvių ir moderatorių. Daugelis dalyvių įgijo daugiau pasitikėjimo savimi. Keletas įsitraukė į darbą centre ir ateityje ketina tapti savanorėmis.

8. Rekomenduojama, prieš pradedant vykdyti monitoringą naujai projekto dalyvių grupei, organizuoti informacinį seminarą pilotinių centrų moderatorėms. Šio seminaro metu moderatorės būtų supažindinamos su monitoringo vykdymo principais ir visų apklausos anketų bei pasiekimų-rezultatų žurnalų pildymo instrukcijomis, kas vėliau būtų naudinga projekto dalyvėms tinkamai pildant apklausos anketas bei moderatorėms analizuojant šias anketas ir paruošiant išvadas.

9. Savipagalbos dialoginių grupių metodikos tinkamumas yra įvertintas labai teigiamai (88 PROC.) Galima daryti išvada, kad “dialoginių grupių” metodas buvo labai sėkmingas. Projekto tikslai pasiekti ir išspręsti visi numatyti uždaviniai jiems pasiekti.